išvedžioti

išvedžióti Rtr, BŽ77, NdŽ; LL175,213, L 1. KŽ iter. išvesti 2: Kai paskėlau, buvo jau visų karvės išvedžiótos Klt. Rasi rytoj stainelę atdarytą ir bėruosius žirgelius išvedžiotus LTR(Ktv). Išvedžiosme žalas, margas karveles LMD(Tvr). Tai išvedžiosiu tavo margus jautelius ir išvežiosiu tavo aukštus kraitelius LTR(Slk). Parsivedė iš Ančiulių dvi karves, – kitos buvo išvedžiotos pas gimines arba parduotos rš. | refl. tr. Rtr: Jau išsivedžiójau gyvulius Dkš. Kaimynai išsivedžiodavo šėryboms padegėlio gyvulius rš. 2. Š, DŽ, KŽ iter. išvesti 3: Druskiuvienė amžinuotilsį išvedžiójo [po uogynus] ir žinau Žl. Po daržą veršis išvedžióta, ištrepenta gerai Slk. Liepia vedžiot [šunį], kur aš naktį jį ižvedžiósiu Onš. | An visus daktarus išvedžiójo mane Pl. | Bet jis išvedžioja minią brš. | refl. tr. KŽ: Išsivedžiójo vaiką visą dieną, išsivedžiójo po visą miestą Š. | Jas (mergaites) greit išsivedžioja už pačias po visą pasaulę LTR(Rm). 3. tr. KŽ kurį laiką vedžioti: Išvedžiójau visą dieną Š. Visą naktį mes tą senelį išvedžiójom po krūmus Sk. | refl. tr. Š. 4. KŽ iter. išvesti 6: Daug draugai išvedžiója Brž. | refl.: Kam duodasi išsivedžioti tos mergos, kam puola jos taip ant vyrų? I.Simon. 5. DŽ, KŽ iter. išvesti 7: Seniau į mišką įlįsi i nematysi nieko, daba tai keliai po miškus išvedžióti Mšk. Dabar mat po tiesumai čia išvedžióta [keliai] Kpr. Apyžalius dobilus suriša, triūbos išvedžiótos, kad jau vėjas eitų – tai ir išdžiovina Slm. Jug tie tilifonai buvo neišvedžióti pagal kelių̃, buvo po laukus, visur Lc. | Vanduo išvedžiotas atskirais upeliais į visas puses Šlč. | Yra išvedžióta elektra Dg. | refl. tr.: Ir žmonės savaip kiekvienoje žemės raukšlelėje ar gūburiukyje jaučiasi: savaip kelius išsivedžioja, pirkias susistato rš. Siūlą išsivedžiója po gryčią, siūlą timpt, o bulvė pririšta buft Grnk. | Pats išsidažė [namą], pats elektrą išsivedžiojo Mšk. 6. tr. iškraipyti, išraityti: Visi sąnariai išvedžióti Aln. | refl.: Išsivedžiója kanalas Dg. 7. tr. išmarginti, išgražinti: Jokia kaimo mergina nemoka tokiais nuostabiais raštais išvedžioti rankšluosčius J.Avyž. [Vainikas] žalių rūtelių pintas, aukseliais išvedžiotas NS1070. Sermėgėlė išvedžióta mašastu Švd. Mano munduris auksu išvedžiotas LTR(Srj). Balta graži jos suknelė šilkais išvedžiota LTR(Tvr). O rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvedžiota LTR(Šn). Eilėmis gulėjo gėlėtos arba auksiniais brūkšniukais išvedžiotos lėkštelės A.Rūt. | prk.: [Senutės ranka] buvo tokia sausa, tartum džiovinta ir gyslomis lyg virvelėmis išvedžiota A.Vaičiul. 8. tr. išpaišyti, parašyti: Povilas pasitiesė naują sąsiuvinį ir švaraus lapo pakraštėlyje išvedžiojo: 1940 m. V.Bub. Po anos lengvos, giedrios rašysenos galės išvedžioti eilę sunkių, riebių raidžių A.Vaičiul. 9. iter. išvesti 10: Jy (mama) man visus [uždavinius] išvedžiodavo Č. 10. VĮ iter. išvesti 11: Kleomedas išvedžiojo žvaigždes esant tolimomis saulėmis P.Slavėn. | refl. tr.: Kol visas linijas išsivedžiojo Sld. 11. L, KŽ iter. išvesti 13: O pirmai piršlį ka kardavai, tai tas piršlys ko neišvedžiódavai Mšk. Vilkas primerkė įdubusias akis ir toliau išvedžiojo I.Simon. 12. Dsm iter. išvesti 14: Jis turi gerą balsą, išvedžioja visokias melodijas Jnš. Kad aš linksmai išvedžiočia skambančiu balseliu kaip aukso varpeliu LTR(Ilg). Žiūriu, klebonėlis eina pro daržus mosikuodamas – žinok, dainelę išvedžioja A.Vaičiul. Dundulis išeidavo priešais su smuiku ir juodais, nuo kūjų ir žiežirbų sudiržusiais pirštais nuostabiai mikliai išvedžiodavo suktinius, polkas ir klumpakojus V.Myk-Put. 13. KŽ iter. išvesti 16: Neišvedžiójus būt šitiek vaikų, kad nesveika buvus Klt. | refl. KŽ. 14. iter. išvesti 17: Jiems (paukščiams) terūpi vaikučiai mūsų krašte išvedžioti Vaižg. 15. tr. užauginti (vaikus, jauniklius): Marjona, vaikus išvedžiojusi, tapo labai pamaldi Vaižg. Vaikus išvedžiójau – nepasisiuvau Švnč. | Lapė vaikus išvedžió[jo] i urvą užuvertė Str. Vaikus išvedžiós, ana (višta) vėl perės Krž. | refl. tr.: Vilkai jau vaikus išsivedžiójo Lp. Paukščiai vaikus jau išsivedžiójo, iš lizdų išsileido į orą Ss. Jei kregždė vaikus prieš šventą Petrą išsivedžioja, bus sausa vasara LTR(Srj).

◊ iš kẽlio išvedžióti klaidinti, versti nedorai elgtis: Kam tu vaiką išvedžióji iš kẽlio? Dglš. Kas gi, ar ne girtybė išvedžiója iš kẽlio? Alz.

\ vedžioti; apvedžioti; atvedžioti; įvedžioti; išvedžioti; nuvedžioti; pavedžioti; parvedžioti; paparsivedžioti; pervedžioti; pravedžioti; privedžioti; suvedžioti; užvedžioti